Adoptar a Sara
Mestizo · Desconocido · Adulto · 6 años
Estoy Sara - prueba de que el amor y la paciencia pueden hacer maravillas. Cuando llegué al refugio, era un perro asustado, enojado y poco accesible. Nadie podía entenderme con golosinas, solía morder y esconderse. Pero los trabajadores del refugio y los voluntarios no se rindieron. Seguían viniendo a mí, trayendo golosinas y repitiendo que un día yo permitiría que su atención me ganara y comenzara a confiar en ellos. Fueron tan pacientes y persistentes que realmente me puse curioso sobre quiénes eran y qué querían de mí. 😀 Poco a poco, empecé a meter mi nariz, primero solo a través de las barras, y luego dejé de ocultarme incluso en la encerrona, permitiéndome que me acariciaran. ¿Y qué crees? Un día, las señoras vinieron, como siempre, a alimentarme, a acariciarme y yo, una chica bromista, ni siquiera noté cómo me ataron a una correa y me llevaron afuera. No te mentiré, estaba un poco asustada, realmente no quería dejar mi lugar seguro, pero tan pronto como salí de la puerta y olifui, me di cuenta de que la libertad en el medio es algo maravilloso. ¡Qué diversión tuve! Corrí, me tumbé, olifui cada hierba y pedía caricias. Fue tan bueno que desde ahora realmente espero cada paseo. Y ahora incluso he visto el mar. Verdad, no tengo la oportunidad de tener tanto divertimento todos los días en el refugio, pero he oído que los perros con hogares tienen el lujo de salir a caminar varias veces al día, y en las noches pueden acurrucarse con sus dueños en el sofá. Así que yo digo, tal vez alguien me pueda llevar a esas casas? ¡Sería muy bueno y divertido! Soy una chica amigable, tranquila, cariñosa, no confrontacional e inteligente, así que sería un verdadero tesoro para un dueño amable. Ven a conocerme y te lo darás cuenta por ti mismo. Tengo unos 5 años. 😍
Leer original (lt)
Esu Sara – tikras įrodymas, jog meilė ir kantrybė daro stebuklus. Kai patekau į prieglaudą, buvau išsigandusi, pikta, nieko neprisileidžianti šunytė, niekam nepavykdavo manęs papirkti net su skanukais, šiepdavau dantis ir slėpdavausi. Bet prieglaudos darbuotojai ir savanoriai nepasiduodavo, vis ateidavo pas mane, atnešdavo skanių kąsnelių ir kartodavo, kad vieną dieną aš pasiduosiu jų dėmesiui ir pradėsiu pasitikėti. Jie buvo tokie kantrūs ir užsispyrę, kad, iš tiesų, man pasidarė įdomu, kas jie tokie ir ko iš manęs nori 😀 Po truputį vis labiau iškišdavau savo nosytę, pirma tik per grotas, o vėliau nebesislėpdavau jau ir į voljeriuką užėjus, leidausi paglostoma. Ir ką jūs galvojat, panos vieną dieną atėjo, kaip įprasta, pamaitint, paglostyt, o aš – žiopliukė, net nepastebėjau kaip mane prisegė pavedėliu ir pradėjo vesti lauk. Nemeluosiu, truputį išsigandau, nelabai norėjau savo saugią vietelę palikti, bet tik pro vartelius išėjusi ir pasiuosčiusi, supratau, kad laisvė pievose – nuostabus dalykas! Kaip man buvo smagu! Laksčiau, varčiausi, uostinėjau kiekvieną žolę ir vis prašiausi glostoma. Buvo taip gerai, kad nuo šiol labai laukiu kiekvieno pasivaikščiojimo. O dabar dar ir jūrą pamačiau! Tiesa, prieglaudoje neturiu galimybės kasdien tiek pramogauti, bet esu girdėjusi, kad namus turintys šunys turi prabangą kasdien eiti pasivaikščioti net po kelis kartus, o vakarais gali jaukiai įsitaisyti kartu su šeinininkais ant sofutės. Tai sakau, gal ir mane galit kas į tuos namus pasiimt? Būtų labai gera ir smagu! Aš tikrai draugiška, rami, meili, nekonfliktiška ir protinga panelė, tai būčiau tikras lobis fainam šeimininkui! Atvykite susipažinti ir įsitikinsite patys. Man apie 5 metai. 😍
Publicado el mes pasado






