Adoptar a Ralfas
Mestizo · Macho · Senior · 9 años
¡Hola! Soy Ralfas! Tengo 8 años y creo que ya era claro en mi infancia que terminarían en un refugio. Mis dueños me llevaron como un pequeño cachorro. Me criaron en casa. Era un pequeño cachorro feliz: ladraba mucho, dormía mucho y mordía mucho. Mi dueño se cansó. Instead de enseñarme a morder afuera, me pusieron en el jardín para vivir. Establecieron una jaula y me encerraron. Pensé que me quedaría allí para siempre. Estaba equivocado. Mis dueños se separaron y después de algún tiempo, mi dueño me devolvió al apartamento. Al principio actué como un tonto allí, pero luego me presentaron al crate y aprendí a calmarme en mi lugar seguro. Ella lo intentó realmente y yo pensé que me quedaría allí para siempre. De nuevo, estaba equivocado. Soy un perro fuerte y reacciono mucho ante otros perros fuera, así que mi dueño no podía manejarme. Instead de enseñarme a no reaccionar ante esos perros o a reaccionar con más calma, mi dueño me dio al refugio. Inmediatamente mostré todos mis negativos: reacciones a los perros, y finalmente incluso el hecho de que protejo mi tazón de comida. Ahora me alimentan de sus manos :) Ese era mi objetivo todo el tiempo, pero aún no lo entienden :D Las personas están divididas en dos bandos: un lado dice que soy un perro difícil, el otro es todo mi equipo legal, afirmando que soy un perro maravilloso que ama a las personas, los niños, el juego y que simplemente no soy muy fan de los perros es algo que mis anteriores dueños simplemente no podían manejar. Ellos dicen que me asignarán a un voluntario difícil y él me hará un perro tranquilo e inteligente que camina junto a los perros sin ningún problema. Al principio tenía miedo de quedarme aquí para siempre. Pero hasta ahora he estado equivocado muchas veces, espero que ahora esté equivocado. Si compartes mi publicación, me ayudarás realmente a acercarme a un futuro dueño y a sorprenderme nuevamente. Gracias!
Leer original (lt)
Hi! Aš Ralfas! Man 8 metai ir, man atrodo, kad jau vaikystėj buvo aišku, kad atsidursiu prieglaudoj. Šeimininkai pasiėmė mane mažą liauškį. Augino namie. Aš buvau linksmas mažas šuniukas: daug siaučiau, daug miegojau ir daug sysiojau. Šeimininkas užsikniso. Ir vietoj to, kad mokytų mane sysioti lauke, ištribino į tą lauką gyventi. Pastatė voljerą ir uždarė. Galvojau, kad visam laikui. Klydau. Išsiskyrė mano šeimininkai ir po kurio laiko šeimininkė pasiėmė mane į butą. Iš pradžių draskiausi ten kaip kvailys, bet paskui mane supažindino su narvu ir išmokau sau saugioj vietoj nurimti. Ji tikrai stengėsi ir aš jau galvojau, kad liksiu ten visam laikui. Ir vėl klydau! Aš esu stiprus šuo ir lauke labai reaguoju į šunis, tai šeimininkė per silpna mane išlaikyt. Vietoj to, kad mokytų mane nereaguoti į tuos šunis arba reaguot ramiau, šeimininkė atidavė mane į prieglaudą. Čia iškart parodžiau visus savo minusus: reakcijas į šunis, galiausiai dar ir tai, kad saugau maisto dubenėlį. Dabar mane maitina iš rankų :) Toks ir buvo mano tikslas, tik panos dar nesupranta :D Jos susiskirstė į dvi stovyklas: vienoje pusėje tos, kurios sako, kad aš esu sudėtingas šuo, kitoje - visa mano advokačių kontora, teigianti, kad esu nuostabus šuo, mylintis žmogų, vaikus, žaismingas, o tai, kad nesu didelis šunų fanas tėra dalykas, su kuriuo prieš tai buvę mano žmonės tiesiog nesitvarkė. Kalba, kad man priskirs kažkokį ten kietą savanorį ir jis padarys mane pro šunis ramiausiai praeinančiu inteligentu. Kažkaip pradžioj buvau išsigandęs, kad galiu likti čia amžinai. Bet iki šiol ne kartą klydau, tikiuosi, kad klystu ir dabar. Jei pasidalintumėt mano skelbimu, labai padėtumėt man priartėti prie būsimo šeimininko ir vėl save nustebinti. Ačiū! ____________________________________
Publicado hace 4 meses






